Žalio Velnio takais

Laikraštis "SĄJŪDIS", 1995. — 208 p. — ISBN 9986-706-00-9Administraciniu Trakų apskrities centru Kaišiadorys tapo tada, kai lenkų legionieriai okupavo Vilniaus kraštą. Gera miestelio geografinė padėtis (netoli Vilniaus-Kauno vieškelis, svarbus Peterburgo-Varšuvos geležinkelio mazgas, išsišakojantis į Kauną ir Jonavą, Nemuno ir Neries
upės) ne tik teikė patogumus pokario metų ginkluotam pasipriešinimui rusiškai okupacijai, bet ir sudarė didelių problemų prastai ginkluo­tiems, kovos patyrimo neragavusiems jaunuoliams. Tų sunkių laikų liudytojai mena, kai NKVD kariuomenė išsilaipindavo plente tarp Vievio ir Žiežmarių, o laivais atplaukę Nerimi šukavo miškus, artėdami vieni prie kitų. Didžiąsias ofenzyvas kareiviai vykdydavo su tankais ir savaeigiais pabūklais. Kas suspėdavo sumėtyti pėdas ir pergudrauti priešą, tas likdavo gyvas, o jei reikėdavo eiti į atvirą mūšį.